Žemoji Freda išsidėsčiusi žemutinėje Nemuno slėnio terasoje, tarp Nemuno upės ir slėnio šlaito. Ši Kauno miesto dalis užstatyta XIX a. pab.–XX a pr. Teritorija santykinai lygi, tačiau ją supa statūs šlaitai bei įrėmina Nemuno upė. Šiandien tai pamažu besikeičiantis pramoninių ir

sandėliavimo objektų rajonas, kuriame greta zujančių sunkiasvorių transporto priemonių įsibėgėja naujų daugiafunkcių kvartalų statybos. Teritorija urbanistiškai daug tampriau susijusi su Kauno Naujamiesčiu ir Senamiesčiu nei su kitais pietinės miesto pusės urbanistiniais masyvais. Ryšys sustiprės pastačius pėsčiųjų tiltą iš Nemuno salos į būsimą M. K. Čiurlionio koncertų centrą. Kita vertus, teritorijos vystymas yra nekoordinuotas

ir fragmentiškas. Teritorijoje galiojančių planavimo dokumentų gausa apriboja galimybę suvokti šios 62 ha miesto dalies ateitį, skirtingų interesų grupių lūkesčiai ir planai yra neaiškūs, miesto pozicija teritorijos atžvilgiu kinta ir turi būti išgryninta.

 

Atlikta Žemosios Fredos kvartalo išvystymo galimybių studija įvertina teritorijos vystymo potencialą miesto ir miesto dalies kontekste, išanalizuoja ir apibendrina skirtingų interesų grupių poreikius, teritorijoje galiojančius planavimo dokumentus ir atliktas studijas /

koncepcijas bei siūlo kompleksines teritorijos vystymo gaires, kurios atspindi urbanistinę vystymo šioje miesto dalyje poziciją ir darnaus vystymo principus. Parengtos gairės atspindi keičiamo planavimo dokumento Žemojoje Fredoje sprendinius. Studijos pasiūlymai nurodo

teritorijos vystymosi kryptis, rekomendacinio pobūdžio sprendiniai turės būti tikslinami kituose planavimo etapuose.

 

Galimybių studiją atlikta dviem etapais: 1) dabartinės būklės analizė; 2) kompleksinės rekomendacijos darniai miesto dalies plėtrai.

 

Studija vykdyta analizuojant viešai prieinamus duomenis, galiojančius planavimo dokumentus, analizuojant jau paruoštas koncepcijas, gerąsias praktikas Lietuvoje ir užsienyje, informaciją gautą iš interesų grupių atstovų, interviu su projektuotojais.Ruošiant studiją susitikta su vietos bendruomenės (Aleksoto seniūnijos ir bendruomenės centro), didžiųjų teritorijos sklypų savininkų (AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“), UAB „Freda“, SBA Urban, UAB „Nordic estate“ bei Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kultūros paveldo departamento atstovais.

 

Atlikta teritorijos analizė, 2022 m. sausio mėn. pristatyta Kauno architektų bendruomenei.