top of page

Miško suomių muziejus

Muziejus miško suomių kultūrai Norvegijoje

Architektūrinė idėja

Kelionės motyvas – vienas iš pagrindinių koncepcinių elementų kompleksiškoje miško suomių kultūroje. Ši unikali kultūra gali būti suvokta per klajoklišką gyvenimo būdą – per nuolatines naujų plotų paieškas lydiminei žemdirbystei, per besikeičiančių politinių ir ekonominių sąlygų skatinamą migraciją po platų regioną. Dabar galime tik įsivaizduoti koks beribis miško kraštovaizdis galėjo atrodyti šiems žmonėms plačiose retai apgyvendintose šiaurinėse teritorijose.

Naujasis miško suomių muziejaus pastatas išreiškia kvietimą leistis į intriguojančią kelionę. Į tolimas keliones išsiųsti žvalgai sukurdavo poemas nusakančias, kaip surasti naujai atrastas vietas. Lankytuojus į muzieju trauks ir per muziejų lydės intriguojantys poetiškų, magiškų patirčių momentai išreikšti architektūrine kalba. Tai vaizdai, motyvai, patirtys, kurios žymi kraštovaizdžio elementus, kaip kelionės atskaitos ženklus – „landmarkus“. Centrinis muziejaus elementas - kiemelis, kuriame tarsi galerijoje išeksponuojamas natūralus miško fragmentas – dominuojantis vizualus leitmotyvas nuolatos lydintis muziejaus lankytojus einančius aplink kiemą ir nuolat atrandančius kažką naujo ir netikėto.

Muziejaus lokalus kontekstas 

Pastato tūrio kontekstualumas
Didelė muziejaus apimtis suskaidyta į atskirus tūrius, taip siekiama mastelio ryšio su kaimelio kontekste dominuojančiais gyvenamaisiais namais. Muziejaus pastato vakarinis kraštas formuojamas iš korpusų, kurie vizualiai būtų suvokiami, kaip atskiri pastatai savo tūrine išraiška ir išdėstymu artimi prie Storbergsvegen prisišliejusiems namams. 

Pastato funkcijos kontekstualumas
Aktyviausios muziejaus funkcijos: įėjimas, recepcija, kavinė, renginių salė ir ofisų blokas su atskiru įėjimu orientuojamos į Storbergsvegen taip suformuojant aktyvų jos perimetrą, kuris funkciškai praturtintų kaimelio gatvę sukurdamas daugiau gyvybingumo kiekvieną dieną. Tuo tarpu atviras į upę bibliotekos korpuso tūris sukurtų atvirą, gerai matomą gyvybingą vietą prie tilto.

Ryšys su Finnetunet
Fizinis ryšys tarp naujo muziejaus vietos ir Finnetunet yra kol kas nevisai sklandus ir ateityje bus tiesiogiai susijęs su perėjimo į kitą kelio 201 pusę ir perėjimo per tiltą patogumu. Tačiau yra galimybė sukurti vizualinį ryšį. Naujojo muziejaus bokštas pietinėje muziejaus sklypo dalyje leistų ne tik apžvelgti vietovę su patrauklaiais vaizdais į kalvas, upę ir kaimelį, bet ir pamatyti Finnetunet pastatų išdėstymo struktūrą.

Prieigos ir naujas miestelio akcentas
Naujojo muziejaus bokštas, komponuojamas pietinėje sklypo dalyje, palei regioninį kelią būtų tas landmarkas, kuris staiga išnyra iš už medžių viršūnių ir pasitinka muziejus lankytojus atvykstančius nuo Oslo pusės. O atvykstantiems nuo Švedijos pusės, ši vertikali dominantė, tarsi švyturys atsivertų vos priartėjus prie Svullrya kaimelio. Bokštas ne tik padėtų rasti muziejaus pastatą, bet ir kartu su kitomis bendromis funkcijomis, kaip auditorija bei kavinė tapti atraktyviu tašku regiono lankytojams

Vaizdas nuo tilto

Sklypo planas

Pavadinimas - Miško suomių muziejus

Tipas -  Architektūrinis konkursas

Vieta- Svullrya, Norvegija

Data - 2017 11

Autoriai - Egidijus Kasakaitis, Vytautas Buinevičius, Džiugas Lukoševičius, Vaidas Bieliūnas, Laimis Valančiunas

Raktažodžiai: architektūra, muziejus, pasiūlymas, urbanistika, konkursas, architektai

Pastato kontekstualumas

Pastato funkcinės schemos kontekstualumas

Nauja regioninė dominantė

Įėjimas į muziejų

Momentai ir patirtys pastate

Vidinis muziejaus kiemas

Vaizdas iš galerijos

Išilginis pjūvis

Skersinis pjūvis

Pirmo aukšto planas

bottom of page