Kretingos rotušės aikštė yra planuotas aiškios struktūros miesto centras ir traukos taškas. Teritorija perimetru užstatyta vientiso charakterio ir aukštingumo pastatais, kurie padeda sukurti uždaros zonos įspūdį. Aikštė buvo žmonėms tinkamo mąstelio (100m X 100m) kur lankytojai galėjo jaustis saugiai, atstumas nuo vieno iki kito aikštės galo buvo lengvai pasiekiamas, profilis skatino prekybinę veiklą aikštės kraštuose. Miestas projektuotas aiškiu perimetriniu užstatymu su įėjimais į pastatus iš gatviės pusės, vidiniais kiemais. 1941 metų gaisro pasekoje, prarastas vienas tokių blokų. Atstatant miestą buvo atsisakyta idėjos jį atkurti. Po gaisro aikštė tapo dvigubai didesnė ir plotu dabar gali lygintis su Lietuvos ir Europos didžiųjų miestų centrinėmis viešosomis zonomis. Kretingos miestas teturi 21 tūkst. gyventojų (žr. analogų palyinimas kituose miestuose), bet aikštė pajėgi talpinti tūkstančius turistų pritraukiančius miestų renginius. Aikštės netenkinančios miesto poreikių pradeda nykti, taip atsitiko ir Kretingoje.

 

Aikštė ir vietos valdžia neatsilaikė 

komercininkų įtakai ir dalis istorinės aikštės atiduoda parkingui. Istorinė Paupio gatvė užstatyta prekybos centru kuris tapo pagrindiniu traukos tašku einant iš Vytauto gatvės. 

Miestas išliko labai žalias, su patraukliais architektūriniais - kultūriniais paminklais (vienuolynas, miesto muziejus), turi vasaros estrada gražiame ir puikiai tvarkomame parke, kurio atgaivoje mėgsta ilsėtis tiek miestiečiai tiek atvykeliai. Rotušės aikštės mažas parkelis negali konkuruoti su išplėtotomis žaliomis miesto zonomis, todėl tėra praeinama vieta su keliais suoliukais link parduotuvės. Norint prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių bei pateisinti vietos potencialą būtina žaliąjai aištės zonai sukurti aiškų charakterį ir panaudojimą, siūlyti alternatyvias ir papildančias rotušės aikštės veiklas.

​

VIZIJA:
Atkurti istorinį miesto centro charakterį, patobulinti esamos aikštės struktūros elementus ir taip sukurti vientisą miesto ir rajono renginių ir kasdienės veiklos zoną.

​

Atkurti:

• Istorinę turgaus aikštės proporciją su perimetrinio užstatymo savybėmis, neužstatant ir išsaugant parkelį puošiančius medžius

• Jungtį tarp Vytauto ir buvusios Paupio gatvės

​​

Patobulinti:

• Ryšius

• Atvirą turgaus aikštę

• Tarpinę prekybinę jungtinę pėsčiųjų zoną aikštės pakraštyje

• Žalių zonų vientisumą ir panaudojimą

​​

Sukurti:

• Daugiafunkcio naudojimo erdves įvairiems rajono ir vietiniams renginiams 

• Kasdienės veiklos zonas

​

Aikštės sutvarkymo vizijai naudojami principai:

Jungiamoji zona - susitikimų, praėjimo, sustojimo, pasyvaus poilsio vieta. Ši zona apima dalį Vytauto gatvės kuri tampa pėsčiųjų alėja ir tęsiasi link buvusios Paupio g., kur dabar stovi Maximos prekybos centras su vietiniu pastoviu moduliniu turgumi vidiniame kieme, bei rytinė rotušės a. pėsčiųjų alėja palei priekinį blokų fasadą (žr. Jungiamosios zonos aksonometrija).

Teritorijoje nėra numatyta konkrečios įpareigojančios veiklos. Čia gali atsitikti bet kas. Pastatams duodama erdvės vystyti prekybą lauke ar kavinėms atsidaryti lauko terasas formuojamų elementų tarpuose. Horizontalūs elementai vieningo metro, skirtingų aukščių, galintys tapti suoliukais, pakilomis su įvairia augalija. Zonos dizainas nesuvaržo žmonių pasirinkimo kur sustoti. Architektūriniai elementai dėliojami pavieniui arba grupėmis. Aikštės formą fiksuojantiems pastams atsvara - iškarpytas ir žaismingas projektuojamų aikštės elementų profilis.

Evangelikų liuteronų bažnyčia, patenka į jungiamąją zoną. Projektuojama paradinė alėja vedanti į bažnyčią.

Jungiamosios zonos charakteristika kartojasi ir buferinėje zonoje, kur projektuojami elementai dalina aikštes, atskiria nuo triukšmo, suteikia privatumą aikštės šurmulyje nenorintiems paskęsti, bet viešoje erdvėje norintiems pabūti lankytojams.